Naujienos

Įkūrė verslą, kad padėtų likimo bičiuliams

Europos savarankiško gyvenimo dieną į sostinės gatves išriedėjo žmonėms su negalia į visavertį gyvenimą grįžti padėsiantis „Asistentinis taxi“. Dviejų neįgaliųjų vežimėliais judančių vaikinų – Vaido Kuliausko ir Mindaugo Stanevičiaus – iniciatyva taksi paslauga atsirado iš poreikio negalią turintiems žmonėms laiku ir saugiai nuvykti ne tik į gydymo, ugdymo įstaigas, bet ir aktyviai gyventi. 

Kelionė bus saugi ir ori

„Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria žmonės su negalia – taksi automobiliai nepritaikyti neįgaliesiems, o vairuotojai neturi reikiamų įgūdžių padėti negalią turinčiam keleiviui, – sako V. Kuliauskas. – Be to, neįgalūs žmonės dažnai gyvena arba vyksta į vietą, kuri yra nepritaikyta jų poreikiams, todėl ir čia jiems reikia pagalbos.“

Visus šiuos nepatogumus Vaidas ir pats išgyveno. Po patirto autoįvykio beveik metus nedrįso sėsti prie automobilio vairo, o transporto paslaugų reikėjo nuolat. Tada ir įsitikino, kad rateliais judantis žmogus paliktas likimo valiai. „Greitosios pagalbos automobiliu buvau nuvežtas į ligoninę. Gydytojams nusprendus, kad joje pasilikti nereikės, turėjau grįžti namo, o parvežti nėra kam. Greitosios pagalbos automobilis galėtų padėti, bet tik po kelių valandų, ir tai jeigu nebus skubių iškvietimų“, – pasakoja Vaidas.

Panašios gyvenimiškos patirties turėjo ir Vaido bičiulis Mindaugas, su kuriuo susipažino besigydydamas sanatorijoje. Po patirtos kaklo traumos Mindaugas jau 12-tus metus irgi juda neįgaliojo vežimėliu. „Buvo lūžusi koja, teko vykti į gydymo įstaigą, reikėjo, kad mane, sėdintį rateliuose, kas nuvežtų, bet už priimtiną kainą tokios paslaugos neradau“, – sako Mindaugas.

Bičiuliai nusprendė imtis iniciatyvos ir patys pradėti teikti transporto paslaugas neįgaliesiems. Viską apsvarstę įsigijo „Renault trafic“ automobilį, turintį neįgaliesiems vežti būtiną pritaikymą: rankinį valdymą, įmontuotą keltuvą. Mažąją bendriją įkūrę ir savarankiško verslo ėmęsi vaikinai sako, kad jų sumanytas „Asistentinis taxi“ – ne vien pavėžėjimo, bet ir pagalbos kelionėje paslauga. „Ir taksi vairuotojai, ir asistentai bus apmokyti, kaip elgtis su negalią turinčiais žmonėmis ir senjorais, todėl užtikriname, kad kelionė bus maloni, saugi ir ori“, – sako V. Kuliauskas.

„Asistentinį taxi“ bus galima užsisakyti prieš porą valandų iki kelionės. Vaikinai tikisi, kad jeigu bus poreikis, jie verslą plės – įsigis daugiau automobilių, paslaugas teiks ir kituose miestuose.

Pirmas tokią traumą patyręs vaikas

Kelias iki savarankiško verslo buvo netrumpas. Jau 27 metus Vaidas juda neįgaliojo vežimėliu. Nelaimė įvyko, kai jis buvo 10-ies. Su draugais dažnai nubėgdavo prie netoliese buvusio tvenkinio: maudėsi, šokinėjo nuo tiltelio. Vis dėlto tąkart vienas Vaido šuolis buvo lemtingas. Vaikinas prisimena: „Krantas buvo šlapias, įsibėgėdamas paslydau, nespėjau išsilenkti šuoliui ir panėręs atsitrenkiau tiesiai į akmenį.“ Visa laimė, kad per pietus prie tvenkinio buvo atvažiavęs Vaido tėtis. Jei ne jis, Vaidas būtų paskendęs.

Laukti greitosios pagalbos atrodė gaišti brangų laiką. Pažįstamo policininko motociklo „lopšyje“ tėvas su vaiku ant rankų atsidūrė akimirksniu ir leidosi į Radviliškio ligoninę. Vietiniams medikams atvejis pasirodė ne iš lengvųjų, todėl netrukus berniuką išsiuntė į Kauno klinikas.

„Manęs neoperavo, o darė slankstelinį kaklo tempimą: du metalinius strypus įgręžė į kaukolę, kitus du su svoriais pritvirtino virš lovos, – pasakoja Vaidas. – Buvau tik kalbanti galva – kūnas iki kaklo buvo lyg ne mano, jo visai nejaučiau. Gydytojai sakė, kad buvau pirmas tokią traumą patyręs vaikas ir tikino, kad kurį laiką taip pagulėsiu, paskui tuos metalus iš galvos išims, o mankštos, sportas vėl pastatys mane ant kojų.“

Lovą atstojusi paklode užtiesta lenta, strypai kaukolėje buvo dar ne viskas. Dubenkaulio srityje susiformavo gili pragula. „Turėjo labai skaudėti, bet kadangi nejaučiau kūno, tai nejaučiau ir pragulos sukelto skausmo“, – prisimena Vaidas.

Viltis sugrįžo

Apie 7 mėnesius trukęs gydymas laukiamų rezultatų nedavė, Vaidas vaikščioti taip ir nepradėjo. Į namus grįžo sėdėdamas vaikiškame neįgaliojo vežimėlyje ir buvo visiškai priklausomas nuo tėvų. Mokyklos lankyti taip pat negalėjo, nes ji buvo visiškai nepritaikyta. Ja tapo namai. Čia išlaikė ir vidurinės mokyklos baigimą patvirtinančias įskaitas.

Kurdamas ateities planus Vaidas nusprendė siekti aukštojo mokslo. Pasirinko arčiausiai namų buvusį Šiaulių universitetą, informacinių technologijų programą. Vis dėlto dėl nepritaikytos universiteto aplinkos nuolat reikėjo ieškoti pagalbos. Po kelių mėnesių paprašė akademinių atostogų. Per jas Radviliškyje išsilaikė vairavimo egzaminą, įsigijo automobilį.

„Gyvenimas keistis pradėjo, kai išvažiavau į Vilnių. Pirmiausia – į reabilitacijos cent­rą“, – pasakoja vaikinas. Čia praleistas pusmetis Vaidui suteikė vilties, kad gali susigrąžinti gyvenimą į savo rankas – iki devinto prakaito mankštinosi, sportavo ir pastangos pradėjo džiuginti.

Padės likimo bičiuliams

Vaidas apsisprendė – kraustysis į Vilnių, gyvens savarankiškai. Išsinuomojo butą naujos statybos name, fiziškai sustiprėjęs pats galėjo pasiekti liftą, butą. Susirado darbą – tapo vadybininku neįgaliųjų technika prekiaujančioje įmonėje. Vėliau budėjo prie stebėjimo kamerų. „Neįsivaizduoju nuobodesnio darbo“, – tarsteli Vaidas, prisipažindamas ilgai čia neužsibuvęs ir pabandęs taksisto darbą – išsiėmė individualios veiklos pažymą ir ėmė vežioti žmones. Deja, nelaimingas eismo įvykis, kai į iškvietimą važiuojantį prie šviesoforo sustojusį jo automobilį atsitrenkė dvi mašinos, viską apvertė aukštyn kojom. Stip­riai nukentėjęs vaikinas vėl atsidūrė ligoninėje.

„Bet gerai žinojau, kad lovoje gulėdamas ir nieko nedarydamas greitai prarasiu visą įdirbį. Šįkart prireikė trijų mėnesių, kad atsistatyčiau“, – pasakoja Vaidas.

Sustiprėjęs susirado darbą automobilių nuomos įmonėje – dirbo vadybininku-administratoriumi. „Įmonės vadovas neakcentavo mano negalios, o padėjo, daug išmokė“, – pasakoja Vaidas. Čia nusprendė mokytis toliau, įstojo į M. Romerio universitetą.

Vaidas neslepia dažnai pagalvodavęs ir apie savo verslą, norėjęs padėti tokio pat likimo žmonėms. „Asistentinis taxi“ – kaip tik ir yra tai, kur galėsiu įgyvendinti savo siekius“, – įsitikinęs jis.

Aldona DELTUVAITĖ